Vormenn Ķslands

Ungir vinir mķnir; - Fęriš móšurland yšar ķ skķnandi blómskrśša, sem žó sje - minnist žess - ašeins ķmynd žess, hvķlķkir skķnandi gimsteinar žjer sjeuš sjįlfir į skrśša gušs dżršar hjer į jöršinni.-

Séra Sigtryggur Gušlaugsson fęddist 27. september 1862, į Žröm ķ Garšsįrdal ķ Eyjafirši. Hann kom aš Nśpi įriš 1905, žį nżoršinn ekkill og tók žar viš prestsembętti eftir aš hafa veriš prestur ķ Ljósavatnsprestakalli frį įrunum 1899 – 1905 viš Žóroddstašarkirkju. Auk žess aš žjóna sem prestur og sķšar prófastur, var hann skólastjóri Unglingaskólans aš Nśpi frį stofnun hans 1907 til 1929.

Sr. Sigtryggur tók miš af ungmennafélagsandanum, ręktun lands og lżšs. Seinni kona Sr. Sigtryggs var Hjaltlķna M. Gušjónsdóttir frį Brekku į Ingjaldssandi fędd 4. jślķ 1890. Žau eignušust tvo syni, Hlyn f. 5. 11. 1921 og Žröst f. 7.7. 1929.

Hugsjón Sigtryggs

Hver blettur landsins sem fęr hjįlp til viš aš klęšast nįttśruskrauti, veršur manninum ofurlķtil Eden sem endurnęrir, hvķlir og vekur ómęlda gleši. Alls žessa žarfnast mašurinn, hann lifir ekki af brauši einu saman! Ķ huga Sr. Sigtryggs var mannrękt og garšrękt samofin, hann bar hag mannsins fyrir brjósti og bar mikla viršingu fyrir nįttśrunni. Trś hans og von var aš hagnżt fręšsla og įst į gróšri móšurlandsins fengi fastari sess ķ skólum landsins. Hann réšst ķ gerš matjurta- og skrśšgaršs ķ tengslum viš unglingaskólann.

 

Sr. Sigtryggur į nķręšisaldri og frś Hjaltalķna

Markmiš hans meš gerš garšsins var žrķžętt, nżta įtti garšinn til kennslu ķ jurtafręši og garšrękt, jafnframt žvķ aš kynna fyrir nemendum garšįvexti sem neysluafurš, og sżna fram į hvaš getur žrifist ķ ķslenskum jaršvegi. 

Sr. Sigtryggur hafši hug į aš safna saman ķslenskum jurtum, žį helst žeim sem mest žóttu til prżši. Hann varš sér śti um jurtir eša frę frį fjarlęgum hérušum, frį Rangįrvallar-sżslu,  Eyjafirši, Fnjóskadal, auk žess kom nokkuš frį nįgrannasveitunum. Skrśšur var žvķ frį upphafi nokkurs konar skólagaršur. Į žessum tķma voru möguleikar til ręktunar alveg ókannašar. Žar sem įšur var bara urš og grjót var risinn innan fįrra įra undurfagur skrautgaršur. Menn tóku aš trśa į ręktunarmįtt ķslenskrar moldar.



 


Mynd Rķkharšs Jónssonar į 
minnisvaršanum ķ Skrśš



Skrśšur

Skrśšur er rétt innan viš Nśp ķ Dżrafirši og žar hefur veriš reistur minnisvarši um žau hjónin. Garšurinn var formlega stofnašur 7. 8. 1909. Žaš var ekki tilviljun ein sem réši žessari dagsetningu. Žennan dag voru 150 įr lišin frį žvķ aš fyrsta kartaflan var sett nišur ķ Saušlauksdal af Birni prófasti Halldórssyni.

Sr. Sigtryggur valdi sér staš sem hét Stekkjarlįg, upp undir noršanveršri hlķšinni ķ mynni Nśpsdals. Žar var skjól fyrir įgangi hśsdżra og fyrir hafvindum. Bletturinn var afar erfišur til vinnslu, möl var undir žunnum grasveršinum. Žaš dugši ekki minna en jįrnkarl til žess aš vinna į žessu og sum stašar žurfti aš notast viš sprengiefni. Vinnan gekk vel į nęstu įrum viš aš koma grjótinu burt, jafna lęgšir og flytja ķ burtu nokkra hestburši af mold śr gömlum bęjarrśstum. Hann nżtti fallžunga vatnsins śr fjallinu til žess aš vökva garšinn meš hvęsislöngu (blįstur) og 1914 var svo steyptur ofurlķtill gosbrunnur, sem getur spśš vatni 7 metra frį jöršu ķ logni. Seinna höfšu synir hjónanna žaš hlutverk aš vera ,,gosstjórar”. Sjón er sögu rķkari, gosbrunnurinn stendur enn, meš ótal stśtum sem mynda skrautleg tilbrigši vatnsins.


Nafniš Skrśšur eignar Sr. Sigtryggur ungri vinnukonu Sigrķši Einarsdóttur. Hśn var žį um fermingu og var į heimili Sr. Sigtryggs į Žóroddsstaš.

En draumurinn um garšinn varš ekki aš veruleika fyrr en hann kom vestur į Nśp. Tališ er alveg vķst aš nafniš Skrśšur sé fyrirmynd oršsins skrśšgaršur.

Skrśšur er ekki ašeins stórmerkilegur į ķslenskan męlikvarša heldur einnig evrópskan. Hönnun hans minnir į garša ķ Evrópu fyrir žrjś til fjögur hundruš įrum. Sumariš sem hann er vķgšur er garšurinn žegar oršinn 2000 fermetrar. Ķ garšinum eru hundruš trjįplantna og jurta og flóran hefur lķtiš breyst frį dögum séra Sigtryggs. Matjurtir hafa žó vikiš fyrir fjölęrum blómjurtum og runnum. Į fjórša įratugnum var Skrśšur vel gróinn og margir gestir heimsóttu garšinn. Žrįtt fyrir erfišar samgöngur fyrir strķš žį komu eitt įriš um 700 manns til žess aš skoša Skrśš.

 

Skólanemum įnafnašar reyniplöntur 

Sigrtyggur hafši hug į žvķ aš gróšurreiturinn yrši ķ einhverjum tengslum viš skólastofnunina. Rįš til žess var aš fį nemendur til žess aš gróšursetja trįplöntur sem sķšan yrši žeim eignuš. Žetta bar įrangur, nemendur eignušust į žennan hįtt um 50 reyniplöntur į įrunum 1909 - 1914.

Žeir mįttu eftir įstęšum hlśa aš ,,trjįnum sķnum” en Sr. Sigtryggur var višbśinn žvķ aš fyrirhöfnin yrši hans. Gamaniš féll nišur m.a. var śtséš, aš rżmi ķ garšinum žryti ef haldiš yrši įfram. Nęstu įrin tók viš óeigingjörn vinna žeirra hjóna, viš ręktun żmissa nytjajurta og trjįa. Žau vonušust til aš ,,mjói vķsirinn” yrši aš meiru. Įriš 1910 var hęsta tréš oršiš 138 cm. og įriš 1911 var žaš oršiš 235 cm. Hęstu trén voru oršin 330 cm įriš 1921 og 30 žeirra voru mannhęš og yfir žaš, önnur lęgri, nokkur kólu og 4 dóu. Enn ķ dag mį ganga aš plöntunum meš nafni gróšursetjanda. Hróšur reitsins barst vķša, įriš 1926 fékk Sigtryggur 150 krónur śr skógręktarsjóši Frišriks VIII vegna Skrśšs.

 

Ķ garšinum eru tvö stórbrotin garšhliš. Ašalhlišiš er smķšaš 1909 af Torfa Hermannsyni. En eins og gerist og gengur geysa oft vįleg vešur hér į landi. Žann 2. des 1928 gerši ofsavešur meš žeim afleišingum aš garšhlišiš féll og skemmdist mikiš. Žaš var ekki fyrr en sumariš 1932 sem nżtt og sterkari smķšaš hliš var sett upp.


Žetta sama sumar voru einnig settir upp. Hvalsbeinskjįlkarnir sem komu frį Hvalveišistöš Noršmanna į Höfšaodda um eša fyrir aldamót 1900.

Endureisn Skrśšs

Ķ mars mįnuši 1959 afhenti Sr. Sigtryggur Hérašsskólanum į Nśpi Skrśš til eignar og varšveislu. Ķ gegnum tķšina voru honum gefnar tękifęrisgjafir sem hann var bešinn um aš rįšstafa til einhverra hugšar-mįla sinna. Hann afhenti žaš fé meš Skrśš. Ķ meira en 70 įr var garšinum vel viš haldiš, en upp śr 1980 var honum lķtiš sinnt og hnignaši honum žį mjög. Įriš 1992 var stofnuš nefnd sem įtti aš stušla aš višreisn Skrśšs og tryggja framtķš hans sem minnismerki um starf brautryšjenda ķ garšyrkju į Ķslandi. Mikiš verk beiš kennara og nemenda Garšyrkjuskóla Rķkisins. Įhersla var lögš į aš fęra garšinn ķ upprunalega mynd undir stjórn Grétars J. Unnsteinssonar, žį skólastjóra Garšyrkjuskólans. Aš loknum miklum endurbótum var stór hįtķš ķ hjörtum manna žegar Skrśšur var vķgšur į nż įriš 1996. Skrśšur er veršmęt žjóšareign, ekki sķšur mikilvęg en handritin okkar.

 

Forsetahjónin Ólafur Ragnar Grķmsson og Gušrśn Katrķn Žorbergsdóttir
viš endurvķgslu garšsins


Įvinningur?

Jį, sönnun žess aš žaš er hęgt aš ,,klęša landiš” og njóta įvaxtanna. Žekkingu į ešli og mešferš ręktunar, og aš fį tękifęri til aš upplifa feguršina. Sr. Sigtryggur segir; hvar er sönn fegurš fyrir auga mannsins nęrtękari en ķ blómskrśši jaršarinnar, žar sem žaš fęr notiš sķn. Žungt žótti Séra Sigtryggi aš hugsa til žess, ef örlög Skrśšs yršu engin. Hann sem lagši śt meš ofurlitla hugsjón sem varš aš stórri framkvęmd, en žó ķ nokkurri fįtękt. Ķ fįtękt af gróšurefnum frį móšur jörš. Ķ fįtękt eftirlitsmanns hvaš žekkingu varšar og efnum til mešferšar og śrbóta į žvķ sem vantaši. Žaš mį žvķ meš sanni segja aš Sr. Sigtryggur hafi veriš langt į undan sinni samtķš. Hann var opinn fyrir erlendum įhrifum og fyrir žvķ sem var aš gerast ķ nįgrannalöndunum. Hann žótti nśtķmalegur, en fastheldinn į sögu lands og žjóšar, fylginn sér og mikill hugsjónamašur.

Garšurinn er menningararfur frį lišnum tķma til nśtķmans. Ęska landsins ber aš standa vörš um aš svo verši um ókomna tķš. Žegar um framtķš svo mikilvęgs menningararfleišar er ķ hśfi.

 ,,Skrśšur er lķfvera og allar lifandi verur žurfa višurvęri og umönnun. Uppskeran er įst, frišur og sįtt viš allt og alla”. Sr. Sigtryggur lést į Ķsafirši  3. įgśst. 1959 tęplega 97 įra aš aldri. Hjaltlķna lést 30. janśar 1981 tęplega 91 įrs.


Hér hefur veriš rakin ķ afar stuttu mįli sagan um Skrśš. Eftir lesturinn hafiš žiš mörg hver eflaust mikla löngun til žess aš heimsękja stašinn. Heimsókn žangaš er vel žess virši, aš upplifa žar einstaka fegurš, kyrrš og žį unašslegu tilfinningu aš vera lifandi.